Knygos istorija (II) Ateitis

Dažnai tarp įvairių profesijų žmonių vyksta įnirtingos diskusijos, kas nugalės – tradicinė popierinė ar skaitmeninė knyga. Pateikiami įvairūs argumentai (statistiką pasitelkti sunku, nes Lietuvoje skaitmeninė leidyba sudaro mikroskopinę dalį, nors JAV siekia apie 15 procentų), ginantys tradicinę: knyga turi kvapą, ją malonu liesti, patogu laikyti rankose, kompiuterio ekranas gadina regėjimą ir sunkina skaitymą. Tačiau ar tai nėra knygos, kaip turinio formos perteikimo patobulinimas? Molio lenteles keitė papirusas, šį pergamentas, o pastarąjį popierius – kodėl gi vystymasis turėtų sustoti? Jeigu spausdintas tekstas sugebėjo užimti rankraštinio vietą, tą patį gali padaryti ir knyga ekrane.

(nuotraukoje – skaitymo renginys Amazon Kindle)

Mano įsitikinimu, knyga nėra susiūti/klijuoti popieriaus lapai. Tai yra jame įrašytas kūrinys, mokslinės žinios, naujienos, tai, kas gali būti perskaityta ir perteikta kita forma. Dėl to toks prisirišimas prie popierinės knygos panašus į priešinimąsi evoliucijai. Evoliucijai, padedančiai sutaupyti begales popieriaus, neskatinančiai perprodukcijos, suteikiančiai patogesnį skaitymą, greitesnį žinių perdavimą. Atskira kalba čia – mokslinės knygos. Puikus pavyzdys yra JAV, perleidusios astronomijos, fizikos vadovėlius, kuomet buvo paskelbta, kad Plutonas nėra planeta. Tokios ir panašios naujienos pasirodo nuolat, tačiau juk vadovėlių nepulsi taisyti ir vėl perleisti – tai kainuoja per daug brangiai. Skaitmeninių knygų pagalba to išvengtume – mokslo knygos galėtų būti nuolat atnaujinamos, papildomos, tai neilgai tetruktų. Pagrindinė problema - skaitymo aparatai, nes šiuolaikiniai, nors ir patobulėję nuo pirmųjų variantų, dar netinkami visiškam popierinės knygos atsisakymui.

Popierinę knygą su skaitmenine puikiai suderina print-on-demand (spaudos pagal pageidavimą) mašinos. Skaitytojui tereikia išsirinkti iš milijoninių katalogų norimą knygą, ją įsigyti, o po to nedidelėse, lengvai transportuojamose spaudos mašinose atsispausdinti (tai bus tikrai pigiau, nei spausdinti paprastu printeriu). Be to, knyga čia pat bus ir priklijuojama prie viršelio. Taigi norint turėti „tikrą“ knygą, nebus reikalinga ieškoti knygynuose, laukti atvežimo iš kito žemyno. Toks būdas teužtrunka keliolika minučių. Tai nėra ateitis, o visiška realybė. Tokią mašiną turi netgi Vilniaus Universiteto leidykla (beje, saviems studentams net nepristatanti). O Jungtinėje Karalystėje jau viename didžiausių knygynų tinklų galima tokiu būdu įsigyti nerastą knygą. Arba netgi atsispausdinti savo. Nors kaina skiriasi ir nežymiai, galime įsivaizduoti, kiek sąnaudų sutaupoma nespausdinant viso tiražo.

Pamatyk, kaip veikia print-on-demand spaudos mašina:

http://www.youtube.com/watch?v=Q946sfGLxm4

Atskira rūšis – audio knygos. Tai dažniausiai aktoriaus arba autoriaus skaitomos knygos, įrašytos į CD, MC ar tiesiog mp3 formatu. Puiki alternatyvai ausinuke muzikai užstrigus viešojo transporto kamšty, vairuojant nuosavą automobilį ir t.t. Pagrindinis minusas – kaina, kurią tegalima sumažinti platinant didelius tiražus, tačiau Lietuvoje jie susidomėjimo nekelia, išskyrus pasakėles vaikams. Pabandžiau paeksperimentuoti ir įrašiau savo balsą – išėjo audio knyga. Klausyti gana sunku (skaičiau G.G. Marquez “100 metų vienatvės”):

Audio knyga

Taigi kalbant apie knygas, reikia išskirti du dalykus:

knygą kaip objektą, kuris, kaip kai kas mano, gyvena paskutinius dešimtmečius ir kurių pardavimai Lietuvoje šiuo metu yra labai smukę. Ačiū valdžiai bent už tai, kad paliko lengvatinį PVM (t.y., 9 proc.).

ir patį skaitymą, kuomet nesvarbu, ar žmogus įsigis spausdintą, ar skaitmeninę knygą. O skaitymas vienareikšmiškai yra vertingas mąstymui, kūrybiškumo formavimui, gebėjimui analizuoti ar tiesiog turtinti dvasinį pasaulį. Tačiau skaitymas nėra lengvas užsiėmimas – jis reikalauja moralinio nusiteikimo, laiko, tinkamų aplinkybių, dėl to dažnai pralaimi kovoje su kompiuteriniais žaidimais, televizija ir kitais pasyviais užsiėmimais.

Kokia jūsų nuomonė apie knygos likimą? Ar skaitymas tikrai naudingas ir reikalingas?