Knygos istorija (I) Praeitis

Pakalbėsiu apie knygas. Dabar vasara, o knygos skaitymas – puikus užsiėmimas besikaitinant prieš saulę, kai nesinori aktyvios veiklos. Taip pat tai puikus užsiėmimas ir kitais metų laikais dėl įvairių priežasčių, bet jų neminėsiu. Svarbiau yra tai, kas šiuo metu lietuvio, o kartu – ir europiečio sąmonėje yra tas daiktas knyga.

Tradiciškai, knyga yra laikomas leidinys, turintis daugiau kaip 49 puslapius. Tačiau kultūrinė svarba yra gerokai gilesnė ir ne taip paprastai apibrėžiama. Verta prisiminti ir tai, kad praėjusieji, 2008-ieji metai buvo paskelbti skaitymo metais.

Trumpai nušviečiant knygos istoriją, galima ją skirstyti į rankraštinės ir spausdintos knygos eras. Pirmajai priklauso viskas, kas buvo (už)rašoma dar senų senovėje: molinės lentelės, papiruso ir pergamento ritiniai, mediniai vikingų kalendoriai, viduramžiais perrašinėtos popierinės Biblijos. Rašymui naudotos įvairios priemonės – plunksna, metalinės lazdelės, rėžtukai.

Knygas perrašinėti tapo nebepraktiška (nepatogu, brangu ir pan.), kai XV a. viduryje toks Gutenbergas sumeistravo spausdinimo stakles. Tiesa, lygiai tokias pačias, su keičiamomis metalinėmis literomis, buvo sumąstę dar Rytų Azijos gyventojai, tačiau jų krašte tai neišplito. O Europoje, iš pradžių Vokietijoje, Italijoje, o vėliau ir kitose gretimose valstybėse masiškai plito spausdinami leidiniai. Nuo to laiko galima kalbėti apie knygą kaip masinę informavimo priemonę (visai kaip televizija). Tai leido paprastiems žmonėms mokytis, o kartu susipažinti su tikėjimo tiesomis, kurti ir skaityti grožinius kūrinius. Knygų leidimas augo labai sparčiai, greitai patenkino universitetų, bažnyčių, piliečių poreikius. XIX a. dar vienas lūžis – privalomas pradinis lavinimas vaikams, gausėjantis mokytų moterų skaičius padidino skaitytojų ratą. Knyga tapo svarbia, jei ne svarbiausia, žinių, meno, idėjų kūrimo, perdavimo ir platinimo forma. Ilgos kelionės traukiniais keliautojams davė galimybę įsigyti nebrangių knygų iš specialių serijų, tiražai pasidarė įspūdingi, o knyga buvo visur ir visada su žmogumi.

XIX a. pabaigoje knyga ateina ir lietuvių gyvenimą: knygos svarbą įrodo vienas svarbiausių šalies istorijoje įvykių – knygnešių judėjimas, uždraudus lietuvišką spaudą. Sovietmečiu, kai knygų buvo daug (nors leidyba ir buvo ypatingai griežtai prižiūrima, sunki cenzūra), knygų skaitymas buvo labai išaukštinamas, o materiali knyga buvo laikoma intelekto ir inteligentiškumo įrodymu. Europoje, priešingai, tuo metu buvo nuvertintos dvasinės vertybės, o kartu ir knygų bei skaitymo reikšme. Pastaruosiuos dešimtmečius situacija gerėja, literatūra susigrąžina prarastas pozicijas.

Paspaudęs čia, pamatyk, kaip gimsta knyga:

http://www.youtube.com/watch?v=0C1ImHn9J8o

Šiuo metu gyvename naujos – skaitmeninės knygos (ebook) aušroje. Nuo ankstesnių dviejų tipų, ši skiriasi tuo, kad neturi pastovios materialios formos: gali būti laikoma interneto serveryje, atmintuke, kompaktinėje plokštelėje; jos forma gali nuolatos kisti – savininkas gali laisvai žymėtis, keisti išvaizdą ir panašiai, netgi keisti ir taisyti patį tekstą ir iliustracijas. Yra dar daugiau pranašumų lyginant su popierine knyga, yra ir trūkumų. Bet nereikia pamiršti, kad popierinę knygą jau naudojame pusę tūkstančio metų, o elektroninę kompiuterio ekrane matome vos keliasdešimt.

Daugiau apie knygas ir skaitymą – kiek vėliau.