Euras – reikia mums jo ar ne?

Vieną karštą ir tvankų vasaros vakarą, apsipirkinėdamas vienoje iš gausybės “Maximų”, prisiminiau vieną dažnai Lietuvos politiniame ir ekonominiame gyvenime linksniuojamą žodį – Euras. Minimas jis itin dažnai, nes esą tai vienas geriausių išsigelbėjimo nuo krizės variantų, t.y. Lietuvai įsivesti šią ES valiutą. Bet ar tikrai? Ar jos reikia Lietuvai bei mums visiems?

Lietuva (tiksliau jos politikai) apie Eurą svajoja jau nuo 2004 m., kai tapome visaverčiais Europos Sąjungos nariais. Žinoma, ją įsivesti mus įpareigoja pasirašyta stojimo sutartis, tačiau kuo labiau mes jos norime, tuo ji tolimesnė atrodo.

Pirmą kartą tai bandėme padaryti 2007 m. Tačiau ta nelemta infliacija sugriovė visas tuometinės vyriausybės (Ministras Pirmininkas buvo G. Kirkilas) planus. Be abejo tada trūko nedaug, vos dešimtosios procento dalies, bet trūko… Galbūt Europa tada galėjo leisti Lietuvai tapti Eurozonos dalimi, bet niekas nesutiko, jog konvergencijos, arba geriau žinomi Mastrichto kriterijai būtų pažeidžiami.

Antras kartas buvo visai neseniai, tačiau jis jau nebebuvo toks užtikrintas kaip pirmasis. Žinoma, pagrindiniu abiejų nesėkmių kaltininku galime vadinti infliaciją, nes tik šis iš visų 5 kriterijų ir kiša Lietuvai koją.

Tačiau beprisiminant ne tokius senus įvykius vis dar kyla anksčiau minėtas klausimas: ar mums reikia Euro? Kas Lietuvai iš to naudos?

Savo universitete, bestudijuodamas labai įdomų dalyką (vadinosi jis Europos integracijos raida) sužinojau tikrai įdomių faktų apie Eurą. Dabar dauguma politikos (ir ne tik) veikėjų kalba daugiausiai tik apie teigiamas šios valiutos puses. Turbūt ne kartą girdėjote, jog įsivedus Eurą mums bus daug patogiau keliauti po Eurozonos šalis, kadangi nereikės keisti litų. Taip pat, po įvedimo mes tapsime patrauklesni užsienio investuotojams, kas padės mūsų ekonomikai pamažu atsigauti. Žinoma, gausu ir tikrai naudingų savybių, tokių kaip kainų skaidrumas, politikos patikimumo padidėjimas ir kt.

Tačiau pažvelkime ir iš kitos pusės. Ką Lietuva turės paaukoti? Pagrindinis minusas tas, jog Lietuvos centrinis bankas neteks pagrindinių savo funkcijų, tokių kaip pinigų leidimas, palūkanų normos nustatymas ir pan. Visos šios funkcijos tik įsivedus Eurą pereis Europos centriniam bankui. Antras didelis minusas – Lietuva turės atiduoti dalį savo aukso atsargų (o mes jų turime apie 5,8 tonų), o auksas yra mūsų valstybės stabilumo pasaulio ekonomikoje garantas. Trečias, dažniausiai visų neigiamas faktas – po įsivedimo padidės kai kurių prekių ir paslaugų kainos. Galbūt taip ir nebus, tačiau žiūrint į kitų šalių patirtį taip neatrodo. Nebent žinoma Lietuvos politikai bus tokie protingi kaip austrai, kurie išleido įstatymą draudžiantį bet kokį kainų pakėlimą po Euro įvedimo.

Vardinant visus už ir prieš, galvon šovė ir viena komiška mintis. Lietuvai įsivedus Eurą, daugumai teks keistis pinigines į talpesnes, kadangi Euro banknotai yra ypač dideli.

Baigdamas noriu pasakyti, jog tai tebuvo mano nuomonė. Nesu nei šios valiutos šalininkas, nei priešininkas, tačiau man būtų skaudu savo piniginėje neberasti taip gerai mums pažįstamų S. Dariaus ir S. Girėno, Maironio ar Daukanto…