Kuo toliau, tuo daugiau programų naudoja dvejopą platinimo būdą. Pati programa būna nemokama, tačiau aptarnavimas ir pagalba, papildomi įrankiai, ruošiniai, kai kurios specifinės funkcijos (ypač verslui) suteikiamos tik mokamai versijai. Tokiu būdu ir programos nereikia „vogti“, ir lieka paskata ją nusipirkti padidėjus poreikiams.

Tokį modelį sėkmingai naudoja žaidimai, kurie dalį turinio, bendruomeninį žaidimą tinkle pateikia kaip neatremiamą argumentą įsigyti mokamą versiją.

Taip pat albumų leidyba niekada nebebus, kaip buvo, nes materialios laikmenos nyks. Liks geriausiu atveju analoginis vinilas entuziastams. Visiems kitiems skaitmeninė muzika yra ne tik patogesnis, bet ir prieinamesnis variantas, o kokybė jokiais būdais neblogesnė nei CD (loseless – ta pati skaitmeninė muzika). Ir negali čia net autorių teisių statuso kaltinti – tai vyksta bet kokiu atveju.

Aš manau puikiausias pavyzdis tam galėtų būti Lietuvos rinka – nei vienas atlikėjas, kad ir koks garsus, būtų iš to milijonieriumi netaptu – net ir pragyventi nelengva būtų. Pats paskaičiuok – 20000 parduotų albumų, nuo kurių kiekvieno 5Lt yra pelnas atlikėjui (nors tikrai abejoju, ar tiek daug) gal ir atneštu 100000Lt. Jei įvertinsime, kad tų atlikėjų turi būti nu kaip minimum 2 lieka 50000Lt. Albumų daugiau kaip vieną per metus kažin ar kas išleidžia, tai lieka po vos daugiau kaip 2000Lt per mėnesį – ašaros. Bet va Lietuviai piratauja, dalinasi muzikėle ir problemų nemato, muziką pamėgsta, o paskui eina į koncertus – tik taip visokie cicinai ir yvos ir išgyvena – iš koncertų. Taigi modelis akivaizdžiai veikia. Dar pridėk ne tokią socialiai nustekentą visuomenę ir gausi nemažas pajamas iš donation’ų ir atributikos.

Kad neimtumėt kritikuot, kad tik visokie atmatos taip užsidirba, tai ir mūsų tautinis pasididžiavimas – Mamontovas tai daro lygiai taip, pat. Paskutinį albumą kaip reklamą net paleido nemokamai dėl būtent tokios priežasties – puiki reklama – pilnesnės koncertų salės.

Atlikėjas negali užsiimti vien komercine veikla be muzikos platinimo, nes niekas nežinos, kad į jo koncertą verta eiti. Jei į Limp Bizkit, pavyzdžiui, koncertą būtų ėję tik tie, kas yra įsigiję originalius grupės įrašus, būtų buvę parduota gal 50 bilietų.