Piratai ir Europa
( nuotrauka)
Tikriausiai jau girdėjote, kad Švedijoje vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą vieną vietą () laimėjo . Jei skaitote , tai šios partijos pavadinimas ir atstovaujamos idėjos jums taip pat gerai pažįstamos. Nuo šiol nevaržomi informacijos mainai internete turės vieną menką, bet simbolišką balsą Europos įstatymų leidėjų rūmuose. Turint galvoje, kad liberalų internetą remia ir žaliųjų frakcija (padidėjo 1,4%) bei kai kurie nepriklausomi kandidatai (padidėjo 8,4%), tas balsas nebus visiškai vienišas.
Nepriklausomai nuo to, ką manote apie Piratų partijos veiklą ir laisvų skaitmeninės informacijos mainų idėją, šie rinkimai žymi didelį kai kurių konservatyvių politikų bei kapitalo grupių pralaimėjimą – ypač muzikos įrašų ir kino industrijos. Galimas dalykas, kad iš dalies rezultatus lėmė itin agresyvūs pastarojo meto veiksmai, nukreipti prieš failais besikeičiančius interneto vartotojus bei jų svetaines. Pasijutęs ujamas, jaunimas sukilo prieš persekiotojus ir savo politinę valią vykdyti pavedė radikaliai autorių teises interpretuojančioms partijoms. Tai tik viena iš daugelio protesto formų,
Bet kova skaitmeniniuose frontuose, man regis, yra ne pagrindinė naujų vėjų Europos Parlamente priežastis. Man atrodo, kad svarbiausias postūmis buvo tai, kad tradicinių partijų programose ir pranešimuose internetui ir skaitmeninei erdvei apskritai nebuvo skirta beveik jokio dėmesio, bent jau Lietuvoje.
Prieš rinkimus apsilankiau populiarioje svetainėje ir pabandžiau rasti tinkamiausią kandidatą į Europarlamentą. Nors tokios svetainės iniciatyva verta pagyrimo, tačiau jaunąjai kartai ji nedaug tepadeda – iš visų klausimų radau tik du, kurie bent kiek siejasi su aktualiais interneto ir technologijų dalykais: apie investavimą į technologijas ir balsavimą internetu. Ar galima išsirinkti tinkamą kandidatą vos iš dviejų klausimų?..
Nenuostabu, kad atėjęs rinkimų dieną į apylinkę buvau bene jauniausias balsuojantis. Žinoma, dalis jaunimo balsavo ir ragino balsuoti kitus, tačiau labiau iš noro palaikyti demokratines šalies ir Europos sandraugos valdymo formas, o ne dėl to, kad tikrai turėjo už ką balsuoti.
Spėliojimas, kas būtų nutikę, jei Lietuvoje į Europos Parlamentą būtų kandidatavusi naujai įkurta Piratų partija – tuščias reikalas, bet man kažkodėl atrodo, kad kitoms partijoms nekreipiant jokio dėmesio į tai, kuo gyvena šiandien jaunoji karta, piratų partija būtų balsą gavusi ir čia.
Tai kad 2 atstovus piratai siųs į Briuselį
Update: Sweden has 20 seats, but until the Lisbon treaty passes only 18 with voting rights. This means that the Pirate Party will have 2 seats.
Kokia paties autoriaus nuomonė “nemokamo interneto” klausimu (man ji čia neišaiškėjo)?
Nieko neteisiu ir neginu, bet norint, kad būtų legalizuotas neribotas keitimasis duomenimis, kūrėjai turėtų būti užtikrinti, kad už tokiu būdu paskleistą savo kūrybą jie gautų bent kažkokios naudos (nebūtinai materialinės).
Antraip dalis jų atliks tik gyvus pasirodymus arba pakeis kūrybinį (techninį) darbą kitokia veikla.
Neturėjau tikslo čia savo nuomonę išdėstyti. Esu labai daug ta tema rašęs savo tinklaraštyje. Trumpai tariant, autorius visada gali uždirbti iš gyvo atlikimo, įrašų pardavimo (taip pat ir skaitmeninių), specialių leidimų, atributikos ir gausybės kitų dalykų, kurie a) yra skaitmeniniu būdu nedaugintini, b) suteikia progą kūrinių gerbėjams įsigyti autentišką produktą.
Atlikėjas negali užsiimti vien komercine veikla be muzikos platinimo, nes niekas nežinos, kad į jo koncertą verta eiti. Jei į Limp Bizkit, pavyzdžiui, koncertą būtų ėję tik tie, kas yra įsigiję originalius grupės įrašus, būtų buvę parduota gal 50 bilietų.
Padariau klaidą – vietoje „koncertine“ parašiau „komercine“. Atsiprašau.
Taip atlikėjų darbas ir didelių pinigų atėjimas padaromas sudėtingesnis: jei “anksčiau” užteko įrašyti albumą, kurio pardavimai nešė didelį pelną, dabar dėl tų pačių pinigų reikės ne vieną kartą atlaikyti gyvus koncertus.
Klausytojams, aišku, nuo to tik geriau (daugiau koncertų).
Mariau, kam nešė pelną albumų pardavimai? Daugumos atlikėjų (išskyrus pačius didžiausius) albumų autorių teises turi leidybos agentūros, todėl jos pasiima ir didžiąją dalį pelno. Tikrai abejoju, ar klausytojai yra suinteresuoti visų pirma remti leidėjus, o tik po to kūrėjus.
Taip pat albumų leidyba niekada nebebus, kaip buvo, nes materialios laikmenos nyks. Liks geriausiu atveju analoginis vinilas entuziastams. Visiems kitiems skaitmeninė muzika yra ne tik patogesnis, bet ir prieinamesnis variantas, o kokybė jokiais būdais neblogesnė nei CD (loseless – ta pati skaitmeninė muzika). Ir negali čia net autorių teisių statuso kaltinti – tai vyksta bet kokiu atveju.
Aš manau puikiausias pavyzdis tam galėtų būti Lietuvos rinka – nei vienas atlikėjas, kad ir koks garsus, būtų iš to milijonieriumi netaptu – net ir pragyventi nelengva būtų. Pats paskaičiuok – 20000 parduotų albumų, nuo kurių kiekvieno 5Lt yra pelnas atlikėjui (nors tikrai abejoju, ar tiek daug) gal ir atneštu 100000Lt. Jei įvertinsime, kad tų atlikėjų turi būti nu kaip minimum 2 lieka 50000Lt. Albumų daugiau kaip vieną per metus kažin ar kas išleidžia, tai lieka po vos daugiau kaip 2000Lt per mėnesį – ašaros. Bet va Lietuviai piratauja, dalinasi muzikėle ir problemų nemato, muziką pamėgsta, o paskui eina į koncertus – tik taip visokie cicinai ir yvos ir išgyvena – iš koncertų. Taigi modelis akivaizdžiai veikia. Dar pridėk ne tokią socialiai nustekentą visuomenę ir gausi nemažas pajamas iš donation’ų ir atributikos.
Kad neimtumėt kritikuot, kad tik visokie atmatos taip užsidirba, tai ir mūsų tautinis pasididžiavimas – Mamontovas tai daro lygiai taip, pat. Paskutinį albumą kaip reklamą net paleido nemokamai dėl būtent tokios priežasties – puiki reklama – pilnesnės koncertų salės.
Tačiau ką gaus kino ir IT industrijų atstovai? Ką jiems suteiks populiarumas? Juk pagrindinės aktorių pajamos yra honorarai, kurie priklauso nuo kino teatrų rezultatų. O programų kūrėjai atlyginimus taip pat gauna už tas programas, kurios yra perkamos.
Kinas vis dar turi kuo privilioti žmones. Kaip parodė istorija su nutekėjusia į internetą ankstyva „Wolverine Origins“ filmo versija, ji tik paskatino kino teatrų lankomumą.
Kuo toliau, tuo daugiau programų naudoja dvejopą platinimo būdą. Pati programa būna nemokama, tačiau aptarnavimas ir pagalba, papildomi įrankiai, ruošiniai, kai kurios specifinės funkcijos (ypač verslui) suteikiamos tik mokamai versijai. Tokiu būdu ir programos nereikia „vogti“, ir lieka paskata ją nusipirkti padidėjus poreikiams.
Tokį modelį sėkmingai naudoja žaidimai, kurie dalį turinio, bendruomeninį žaidimą tinkle pateikia kaip neatremiamą argumentą įsigyti mokamą versiją.
Tai yra kova su vejo malunais, ypac tokiu zmoniu kurie vadovauja Lanva ir nieko negirdi ka aplinkui kalba protingesni zmones.