L.Donskis apie tai, kokį vaidmenį Lietuva ir jos piliečiai gali suvaidinti plėsdami Europos istorinės ir politinės atminties lauką

M. Kavaliausko nuotr.

Mes vis dar esame tarsi ES kuriami ir formuojami, o ne patys ją kuriantys ir formuojantys. Tai – pavojinga iliuzija, kurios geriau sau neleiskime. ES yra vienintelis garantas, kad Lietuva turės vakarietiškos šalies, o lietuviai – vakarietiškos, pažangios ir atviros tautos ateitį. EP rinkimai, deja, pas mus tampa karikatūra, žinant kad juose dalyvauja asmenys, ne kartą atsidūrę anapus įstatymo, nepajėgsiantys anglų kalba palaikyti paties lengviausio pokalbio (o ką jau kalbėti apie intensyvius debatus…) arba tiesiog dėl vienų ar kitų priežasčių norintys laikinai išsijungti iš savo šalies aktyvaus politinio gyvenimo. EP iškyla reali grėsmė tapti Rytų Europos politiniu sąšlavynu. Lieka tik viena alternatyva – informuoti piliečiai, kuriems ne tas pats, kokioje Europoje jų šalis gyvena. Ne tik Lietuvos, bet ir Europos patriotai.

Europa yra mūsų egzistenciniai namai, aktyvus politinis ir moralinis žodynas, kultūrinės atminties laukas, vaizduotės muziejus (pavartojus André Malraux terminą), o sykiu ir daugelio mūsų didžioji estetinė meilė. Kadangi laisvė ir Europa bent jau man yra tas pats (be vieno man nėra kito), manau, kad Lietuva suvaidino iškilų vaidmenį 1988–1991 metais, herojiškai ir nepaprastai oriai gindama laisvę ir europietiškas vertybes.

Savo vaidmenį ES mes galime suvaidinti ir išplėsdami Europos istorinės ir politinės atminties lauką. Juk vakarų europiečiai XX amžiaus istoriją, totalitarizmą ir moderniąsias despotizmo bei tironijos formas neretai vertina kiek kitaip ne dėl to, kad būtų nejautrūs ir veidmainiški, o todėl, kad nepatyrė baisių Rytų ir Vidurio Europos traumų bei pažeminimų. Mes apie tą turime nuolat kalbėti – bet kritiška atviro ir lojalaus draugo, o ne kaltintojo ir antagonisto kalba. Mes ne tik turime būti Europos sąžinės ir atminties dalis, bet ir pamėginti mokytis iš jos kai kurių pačių svarbiausių dalykų – savo turiniu, o ne iškabomis ir ritualais demokratinės politikos, pilietinės visuomenės, savivaldos, liberalios pedagogikos, pagarbos individui ir jo teisei būti tuo, kuo jis apsisprendė būti.