ES sostinėse, net tose, kuriose nevyksta prezidento rinkimai, EP rinkimų kampanijos yra daugiau ar mažiau panašios. Jos nėra nei spalvingos, nei triukšmingos, nei brangios. Savo išore kampanijos neišsiskiria ir Briuselyje, kur EP nariai praleidžia didžiausią darbo laiko dalį. Tačiau dalyvavimas rinkimų kampanijose čia yra tarsi ritualas. Jis atlieka svarbią socialinę funkciją ir turi simbolinę prasmę. Todėl jam ilgai ruošiamasi.

Ritualai formavosi kartu su santykių tarp EP ir įvairių interesų grupių papročiais. Tad nenuostabu, kad vienos matomiausių kampanijos aktyvisčių yra Briuselyje veikiančios verslo organizacijos.

Visai neseniai Europos verslo konfederacija BUSINESSEUROPE EP vadovams ir plačiajai visuomenei pristatė taip vadinamą rinkimų Manifestą. Įtakinga organizacija jame išdėsto iššūkius, su kuriais susidurs naujos kadencijos Parlamentas ir rekomenduoja problemų sprendimo būdus. Be to – pabrėžia nuolat didėjančią EP svarbą ir ragina Europos verslininkus aktyviai dalyvauti artėjančiuose rinkimuose.

be-manifesto

Manifestus pristatė ir kitos konfederacijos (UEAPME, Eurochambres) bei atskiras šakas atstovaujančios asociacijos (pvz. Eurofer manifestas). Vyksta susitikimai su EP politinių grupių vadovais, skelbiami bendri pareiškimai, rengiami vieši debatai, publikuojami „pageidavimų sąrašai“ arba „padėkos laiškai“.

Tokie ritualai čia kartojami prieš kiekvienus EP rinkimus, nuo pat 1979 m.

Pabandžiau pažvelgti į jų funkcijas ir ilgalaikius tikslus:

  • Visų pirma, ritualais įtvirtinamos bendros vertybės. Raktiniai žodžiai – konkurencingumas, augimas, inovacijos, reguliavimo naštos mažinimas, verslumas, lankstumas. Būtent šiomis vertybėmis grindžiamos verslo organizacijų ir įmonių pozicijos ar siūlomos pataisos teisėkūros procese. Beje, EP ir Europos verslo organizacijas vienija ir bendra istorinė misija – kova prieš euro-apatiją ir Bendrosios rinkos idėjos stiprinimas. Tai yra tvirti bendro identiteto elementai. Iš čia – ir simbolinė ritualo prasmė.
  • Antra – patvirtinamas svarbus EP vaidmuo. Galima sutikti su kai kuriomis skeptikų išvadomis, tačiau kalbos apie augančias EP galias nėra laužtos iš piršto. Tai puikiai įrodo šią kadenciją priimti sprendimai ir iškalbingi santykių su Taryba bei Komisija pavyzdžiai. Nepaisant griežtų pareiškimų dėl interesų atstovavimo reguliavimo, EP yra pati atviriausia institucija visų interesų atstovams. Atvirumas čia svarbus ne vien kaip demokratinio valdymo norma – jis taip pat suteikia daugiau galimybių įgyti pranašumą pieš Komisiją ir vyriausybes.
  • Trečia – sustiprinamas „tarpinstitucinis“ ryšys. Panašu, kad nuo 1950-ųjų sprendimų priėmime pastoviai dalyvaujančios interesų grupės pačios įgijo „institucijos“ statusą. Pastovumą užtikrina ir tai, kad didžioji dalis aktyviojo EP elito yra perrenkama. Skirtingai nei nacionaliniai parlamentai, EP neturi griežtos valdančiosios daugumos ir opozicijos, todėl „tarpinstitucinis požiūris“ yra tinkamiausias.

Briuselyje aktyvios nacionalinės verslo organizacijos turi puikią galimybę naudotis „europinių žaidėjų“ įdirbiu. Yra neblogos sąlygos panašių priešrinkiminių ritualų atlikimui ir Vilniuje.

Tiesa, net jei europinės verslo organizacijos ir jų narės neagituoja už kurią nors partiją ar kandidatą, natūralu, kad Briuselyje norėtų matyti aktyvius, charizmatiškus ir žiniasklaidos atpažįstamus EP narius. Viena esminių efektyvaus darbo EP prielaidų – sugebėjimas megzti ryšius, kalbėtis su interesų grupėmis ir kūrybiškai išnaudoti bendraminčių tinklą. Tik taip galima būtų tikėtis prisijungti prie veikliojo EP elito. Atstovų EP skaičius – ne toks jau svarbus.

Pastaba: Verslo organizacijų priešrinkiminiai ritualai – tik pavyzdys. Juos reguliariai atlieka ir profesinių sąjungų, aplinkos, vystymo, alaus vartotojų ir daugelis kitų interesų grupių.


Įrašo tema:
Bendra
Įrašo žymės: