Geriau blogiau gyvename?

Ar taisosi reikalai? Gyvenimas pagerėjo? Turite vilčių, kad artimiausiu metu ekonomikos atsigavimas spartės?

Kai kurie ekonominiai rodikliai vis gerėja, tačiau optimizmo nei Lietuvoje, nei euro zonos valstybėse kol kas nėra. Vasarį, pasak „The Irish Times“, pasitikėjimas ekonomikos perspektyva euro zonos valstybėse krito pirmą kartą per pastaruosius 10 mėnesių: pramonės ir paslaugų sferos optimizmą nusvėrė prekybininkų ir namų ūkių pesimizmas. Ir tai dar buvo prieš Graikijos krizę…

Tačiau Europos Komisija teigia, kad euro zonos šalių nuotaikos pakito tikrai nedaug ir iš esmės yra netoli visos ES vidurkio. Kažin, ar taip galima būtų pasakyti apie Lietuvos gyventojų nuotaikas, kurių tyrimą šiandien paskelbė Delfi. Beveik 60% apklausoje nurodė, kad jų gyvenimas pastaruoju metu pablogėjo, o pagerėjimo rudenį laukia vos 11,7%. Apklausos duomenys tikriausiai yra ganėtinai tikslūs, nes ten pat pateikiami Statistikos departamento skaičiai beveik sutampa.

Bet jei situacija iš tiesų gerėja, o žmonės tebėra niūrūs, tai kodėl? Sociologai sako, kad esame inertiško mąstymo ir į permainas teigiamai sureaguojame tik tuomet, kai jos mus paliečia tiesiogiai. Nedaugeliui dar taip nutiko. Atsigaunantis verslas neskuba didinti darbo vietų ar gerinti uždarbį – iki tol dar reikia kompensuoti patirtus nuostolius, vytis konkurentus ir t.t. Greičiausiai ekonominis pagerėjimas žmogaus kišenę pasiekia smulkiajame versle – gaila tik, kad ne taip daug jo turime.

Mano namų pajamos per pastaruosius metus sumažėjo beveik trečdaliu. Badaujančių nėra, bet kadangi pertekliaus ir anksčiau nebuvo, tai nuosmukis pasijuto. Padaugėjo rūpesčių, atsirado įtampos ir netikrumo jausmas. Jį sunku ignoruoti, netgi skaitant teigiamas šalies ar Europos ūkio naujienas. Nors bandau likti optimistas, nuoširdumo šiame jausme kol kas mažoka.

O kaip gyvenate jūs? Geriau? Blogiau? Prastokai, bet su perspektyva?

(iliustracija iš Flickr)

Europos Parlamentas reikalauja ACTA viešumo

Šios savaitės statistikos skaičius – Europos Parlamento balsavimo dėl ES skaidrumo derybose dėl ACTA sutarties rezultatas: 663 parlamentarai balsavo prieš dabartinę ACTA derybų eigą, vos 13-ka – už (16 EP deputatų susilaikė).

EP balsų pasiskirstymas, balsuojant dėl ACTA sutarties, jos skaidrumo ir suderinamumo su ES teise

Rezultatas daugiau nei įspūdingas, tačiau, manau, reikėtų paaiškinti, kas gi yra ta ACTA. ACTA (Anti-Counterfeiting Trade Agreement) yra tarptautinė sutartis dėl sugriežtintos intelektinės nuosavybės apsaugos. Pasak svetainės EuroActiv, anksčiau buvo numatyta visus intelektinės nuosavybės apsaugos susitarimus derinti Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijoje (WIPO), tačiau jos narėms nesutarus dėl bendrų priemonių, kai kurios šalys nutarė tartis dėl griežtesnių priemonių. Taip prieš du metus ir atsirado ACTA, kurios atstovai, įskaitant ES atstovaujančią Europos komisiją, jau buvo susitikę septynis kartus.

ACTA šalys: ES, Kanada, JAV, Australija, Naujoji Zelandija, Singapūras, Šveicarija, Marokas, Meksika ir Pietų Korėja

ACTA tikslas – papildomos teisinės bazės, praktinių teisėsaugos priemonių ir tarptautinio bendradarbiavimo paruošimas efektyvesnei kovai su intelektinės nuosavybės pažeidimais. Sutarties taikinys – ne tik padirbti žinomų firmų gaminiai, nelegalus vaistų importas, bet ir autorių teisių pažeidimai internete. Siūlomos kovos priemonės, įtraukia interneto vartotojų sekimą, privačių duomenų atskleidimą be teismo sprendimo, privalomą interneto paslaugų tiekėjų vykdomą srauto filtravimą, papildomas bausmes, įskaitant atjungimą nuo interneto.

Nors Europos Komisijos ACTA tinklalapyje pabrėžiamas derybų informacijos viešumas, ACTA derybininkai ne kartą yra kaltinti dėl to, kad viešai nėra prieinami derybų protokolai, o patys derybų dalyviai negali žiniasklaidai komentuoti jų turinio, nes yra pasirašę slaptumo sutartis.

Tačiau nepaisant slaptumo, dalis ACTA dokumentų pateko į viešumą (nuoroda į naujausią dokumentą) ir sukėlė didžiulį sąmyšį. Iš tų dokumentų, pasak Europos interneto tiekėjų organizacijos EuroISPA, paaiškėjo, kad ACTA derasi dėl radikalių šalių-dalyvių įstatymų pakeitimų ir naujų privatumo, žmogaus teisių, informacijos sklaidos bei jos ribojimo nuostatų, ypač tos sutarties dalys, kuriose kalbama apie internetą.

Taigi šiandien Europos Parlamentas tiesiog pareikalavo atskleisti ACTA derybų turinį, remdamasis tuo, kad pagal Lisabonos sutartį, nuo 2009-ųjų gruodžio 1 dienos Europos komisija „yra teisiškai įsipareigojusi neatidėliotinai ir pilnai informuoti Europos Parlamentą apie tarptautinių derybų eigą“. Tuo pačiu EP pakartojo asmeninės informacijos ir piliečių teisės naudotis internetu neliečiamumo svarbą. Europos Parlamentas pažymėjo, kad nėra prieš ACTA tikslus ar EK dalyvavimą derybose, tačiau paragino derybas vesti skaidriai ir nepasirašyti sutarties, kuri pažeistų pagrindines ES piliečių teises ar verstų keisti ES narių įstatymus.

2008-ųjų lapkritį į Europos Komisiją su prašymu atskleisti ACTA derybų sutartį kreipėsi Laisvos informacijos infrastruktūros fondas (FFII), tačiau gavo neigiamą atsakymą. FFII gali kreiptis į Europos Teismą, tačiau bylos svarstymas gali užtrukti daug metų, o ACTA derybų nuostatos esą svarbios milijonams piliečių jau šiandien. Matyt kaip tik dėl to Europos Parlamentas ir priėmė tokį sprendimą.

ACTA nevienareikšmiškai vertinama visame pasaulyje. Kritiškai derybų konfidencialumą ir jų nuostatas viešai paskelbtuose dokumentuose vertina EFF, Public Knowledge ir kitos interneto vartotojų teisių organizacijos; „Gydytojai be sienų“ yra susirūpinę, kad sutartis siekia užkirsti nebrangių (generic) vaistų importą ir prieinamumą mažiausiai pajamų gaunančioms ir labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Abejojama ne tik dėl ACTA nuostatų, bet ir dėl pačios sutarties tikslingumo. Kritikai teigia, kad sutartis nebus veiksminga vien dėl to, kad joje dalyvauja nedidelė pasaulio valstybių dalis (žr. žemėlapį) – ir dar būtent ta, kurioje intelektinės nuosavybės pažeidimai kelia mažiausiai rūpesčių. Bendras „intelektinis klimatas“ esą labiausiai priklausys nuo to, kaip elgsis ne ACTA sutarties valstybės, ypač Kinija, Rusija ir Indija.

Net po EP balsavimo nėra aišku, kada bus atskleistos ACTA sutarties smulkmenos ir kada šis dokumentas bus prieinamas viešai diskusijai. Jei galutiniame sutarties tekste liks ištraukose paviešintos atjungimo nuo interneto ar vartotojų sekimo nuostatos, veikiausiai dėl jos priėmimo dar bus daug karštų diskusijų. Kaip ES galės paaiškinti savo piliečiams viešai svarstanti interneto prieigą įtraukti prie esminių žmogaus teisių, o už uždarų durų besideranti dėl tų pačių piliečių atjungimo nuo interneto?

Jis uždirba 100%, ji – 82%

Jis nebūtinai uždirba 100% – ne kiekvienas yra patenkintas uždarbiu, tačiau kokia ta alga bebūtų, vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse moteris vis tiek uždirbs 18% mažiau. Ir tai tik viena vyrų ir moterų darbo teisių lygybės problemų. Neretai vengiama moteris priimti į tam tikras „kritiškai svarbias“ įmonei ar atsakingas pareigas, ypač jei vadovai mano, kad yra reali „jaunos mamos“ grėsmė: investuosi dabar į specialistės apmokymą ir kvalifikacijos kėlimą, o ji ims ir išeis motinystės atostogų – grįžus teks viską kartoti iš naujo. Pinigų švaistymas, ar ne?

O kur dar viršvalandžiai, su kuriais, žinoma, neoficialiais, daug mieliau sutinka jauni, nevedę vyrai? Neapmokamas darbas – didelis neprižiūrimas verslo „šešėlis“, kuriuo, tačiau, nevengia pasinaudoti net santykinai respektabilios įmonės. Juk mūsų darbo produktyvumas vis dar yra mažesnis už Europos vidurkį? Tai ar ne natūralu, kad reikia dirbti daugiau? Taip pasiūlymus panaktinėti darbe argumentuojanti valdžia apie atlygio skirtumus pamiršta, bet mes jau esame pripratę prie selektyvaus darbdavių užmaršumo…

Moterų ir vyrų uždarbio lygybės neskatina ir atkakliai skatinamas uždarbio sumos konfidencialumas. Mažiausiai dviejose įmonėse, kuriose teko dirbti, pasirašiau darbo sutartį, kurios vienas punktų buvo „Uždarbio suma yra konfidenciali“. Paslaptis išlaikoma ne tik „išorėje“, bet ir įmonės viduje – atvirai apie algą kalbėti nepadoru. Gal tas konfidencialumas apsaugo nuo nuolatinio savo pastangų ir atlygio už jas lyginimo su analogiškais kolegų skaičiais (su visomis tokiai nedėkingai temai būdingomis paskemėmis), tačiau jis yra puiki priedanga ir vyrų bei moterų atlyginimų nelygybei.

Ar susidūrėte tiesiogiai su uždarbio nelygybės problema? Iš savo patirties negaliu semti, nes dažniausiai dirbau „vienetinį“ darbą – t.y. neturėjau tokias pačias pareigas užimančių kolegių ar kolegų, su kuriais (nepaisant draudimų) galėčiau palyginti savo algą. Galiu tik pasakyti, kad maždaug trečdalį karjeros dirbau tiesiogiai ar netiesiogiai vadovaujamas moterų, ir paliudyti, jog kitas stereotipas – apie neva menkesnius moterų sugebėjimus vadovauti kolektyvui – yra iš piršto laužtas. Aš tai žinau, jūs tai žinote, bet „seksistinių stereotipų gajumas“ yra prioritetinė lyčių lygybės sritis bent penktadaliui europiečių ir maždaug 11% Eurobarometro apklaustų lietuvių (žr. tyrimo dokumentus prie pirmosios nuorodos). Apskritai su teiginiu „Verslo bendruomenėje dominuoja vyrai, kurie nepakankamai pasitiki moterimis“ sutinka beveik trys ketvirčiai ES gyventojų – tiek užsienyje, tiek ir Lietuvoje.

Taigi nors šiandien viešai apie „moterį prie puodų“ kaip apie idealą kalbama gerokai rečiau, realios nelygybės tarp lyčių likę daug. Ir dėl to kovo 8-oji man tebeatrodo svarbi data (na, gerai – tikriausiai atspėjote, kad iki to prisikasiu kurioje nors rašinio vietoje). Ji turi politinių ir ideologinių asociacijų, kurios nepatinka dešiniųjų pažiūrų žmonėms, tačiau kartu ji žymi ilgą ir sudėtingą lyčių lygybės siekio istoriją: nuo teisės balsuoti, teisės mokytis ir studijuoti aukštosiose mokyklose, teisės užimti pareigas valstybės institucijose iki šiandien, kai turime moterį-prezidentę, kurios, beje požiūris į kovo 8-ąją kaip šventę neoficialiai yra „daugiau nei skeptiškas“.

Jei negerai yra šiandien sveikinti, tai galiu nesveikinti – galiu palaukti, kol „ir jis, ir ji uždirbs po lygiai“, po lygiai dalinsis vargus ir džiaugsmus, pramogas ir pareigas. Šis dalykas nesusijęs su konkrečia data ir iš esmės yra ilgas procesas, bet džiaugčiausi radęs kurių nors metų kalendoriuje jo pabaigos dieną, tegu ir ne kovo mėnesį…

Skeptikų ketvirtadienis: Ar efektyvi Lisabonos sutartis?

Liber (Flickr) nuotrauka

Neseniai The New York Times paskelbė straipsnį „Lisabonos sutarčiai nepavyko iškelti ES į pasaulinę areną“. Jo autorius teigia, kad aštuonerius metus derinta, labai sunkiai ratifikuota Sąjungoje Lisabonos sutartis kol kas nedavė europiečiams jokios naudos, jei nepadarė žalos…

Straipsnio mintys:

• Pirmasis ES prezidentas ir pirmoji užsienio politikos vadovė yra neryškios asmenybės.
• Nuo naujos valdžios atsiradimo nesumažėjo disputų dėl užsienio politikos ir jos atstovų.
• Lisabonos sutartis nepadėjo išvengti krizės Graikijoje.
• Ispanijos siekis surengti ES-JAV aukščiausiojo lygio susitikimą įnešė dar daugiau painiavos į tarptautinius santykius. Galiausiai JAV prezidentas į Europą neatvyko.

Kaip manote jūs? Ar per anksti skaičiuojame viščiukus ir reikia palaukti, kol visos ES šalys suderins savo interesus su Lisabonos sutartyje numatyta naująja tvarka, ar, vis dėlto, ši sutartis jau pasmerkta? „Skeptikų ketvirtadienis“ ragina išsakyti visas nuomones: ir kritiškas, ir nuosaikias, ir entuziastingas.

Eurobarometras: Europa nepuola į paniką dėl kiaulių gripo

Pernai metų lapkritį Gallup atliko Europos komisijos sveikatos ir vartotojų direktorato užsakytą apklausą, siekiančią sužinoti, kaip Europos Sąjungos gyventojai vertina kiaulių gripo (viruso H1N1) grėsmę savo ir artimųjų sveikatai.

Dabar, kai žiniasklaidos dėmesys šiai ligai yra atslūgęs, tyrimo gauti skaičiai atrodo natūraliai nuosaikūs, tačiau rudens pabaigoje santykinis europiečių skeptiškumas būtų šiek tiek nustebinęs (pamenate kaukes gatvėse?).

Visą ataskaitą galite rasti Eurobarometro svetainėje, o čia pateikiu tik keletą įdomesnių diagramų ir skaičių.

Klausimas: Ar ketinate šiemet pasiskiepyti nuo sezoninio gripo?

Įdomiausias akcentas – labai mažas abejojančiųjų skaičius.

Klausimas: Ar nerimaujate, kad 2009-ųjų H1N1 virusas gali tapti rimta grėsme?

Kiti įdomūs skaičiai iš tyrimo:

• 57% mano, kad galimybė asmeniškai užsikrėsti kiaulių gripu yra labai menka arba išvis jos nėra.
• 81% pasitiki tuo, ką apie virusą sako gydytojai (aukščiausias rezultatas), tik 29% pasitiki tuo, kas rašoma internete. Autoritetai išsidėsto taip: gydytojai, nacionalinė valdžia, Europos valdžia, žiniasklaida, internetas. Apie gripo grėsmę dauguma ES gyventojų sako sužinoję iš TV (65%) arba spaudos (36%).
• 50% manė, kad žiniasklaida virusui skyrė daugiau dėmesio, nei derėtų. Tik 9% to dėmesio pasirodė per mažai.
• Nors dauguma apklaustųjų žinojo, kad pagrindinė profilaktinė priemonė yra dažnas rankų plovimas, apie tai geriausiai buvo informuoti suomiai (78%), o menkiausiai… lietuviai (25%). Tiesa, tik ketvirtis apklaustųjų sakė dėl gripo pavojaus pakoregavę savo kasdienės higienos įpročius.
• Apskritai skiepų nuo gripo efektyvumu tiki tik 24% europiečių, 30% sako netikį, kad vakcina gali būti saugi ir efektyvi.

Taigi klausimas jums: ar plovėte rankas dažniau ir kaip būtumėte atsakę į Eurobarometro klausimus apie gripą?

Eurorestartas. Europos temoms reikia aktyvios bendruomenės

Jei Euroblogo įrašų kalendorius neklysta, visai netrukus galėsime pažymėti pirmųjų šio projekto metų sukaktuves. Nors pastaraisiais mėnesiais tinklaraštis atrodo kiek sulėtėjęs, per metus jis pasiekė daugiau, nei galima būvo tikėtis – projektas pagal prenumeruojančių jo rašinius skaičių patenka į Lietuvos skaitomiausiųjų dešimtuką. Tiek pasiekus verta tęsti. Tęsti su naujais sumanymais ir nauja energija – tokios išvados priėjome besitardami su EK atstovybe Lietuvoje.

Kadangi pasišoviau atlikti dalį organizacinių darbų, noriu trumpai išdėstyti idėjas, kurias ketiname įgyvendinti:

• Savaitės temos. Diskusija gyva tada, kai yra akstinas ją pradėti ir joje dalyvauti. Iki šiol beveik kiekvienas autorių įrašas buvo tema diskusijai, tačiau greta jų norėtųsi turėti temų, tiesiogiai susijusių su aktualijomis. Kaip Europa gelbės Graikiją ir kiek tai kainuos? Ar Europos Komisija gali tapti Microsoft ir Google tarpusavio santykių suvedinėjimo arena? Ar mes jau turėjome pajusti „Lisabonos“ privalumus, ar reikia apsiginkluoti kantrybe? – Temų tiek, kad išsirinkti bus keblu…
• Vaizdžioji statistika.  Jaučiu silpnybę vaizdžiajai statistikai. Sprendžiant iš to, kuo dalinasi žmonės laiškuose ir Facebook tinkle – ne aš vienas. ES turi stulbinamą kiekį įdomios statistikos ir informacijos, tačiau ją galima pateikti įdomiau. Kodėl nepabandžius?
• „Skeptikų ketvirtadienis“. Niekas Eurobloge nevaržė nuomonių įvairovės, bet kartą per savaitę galima bandyti pakurti tikrą argumentų ir kontrargumentų ugnį (civilizuotą ir pagarbią, žinoma). Mes metame teiginį į areną ir įleidžiame visus norinčius jį sudraskyti. Tai būdas pažinti abejones, atskleisti požiūrius ir pasisemti minčių ateities rašiniams bei diskusijoms.
• Eksperto komentarai. Trumpas politikų, politologų, ekonomistų, teisininkų ir kitų sričių ekspertų komentaras aktualia tema. Labiau citata, nei interviu.
• Srautas. Norėtųsi, kad Euroblogas būtų ne tik diskusijų, bet ir naujienų, susijusių su Lietuva Europoje, centras. ES planai, užsienio ir Lietuvos žiniasklaidos straipsniai, įvykiai ir renginiai Lietuvoje – į bendrą straipsnių erdvę tokia invazija nepasiteisintų, tad ketiname padaryti atskirą „dėželę“ šioms euronaujienoms po Euroblogo stogu. Kad būtų radinių kasdien apsilankius.
• „Slapti“ projektai. Na, jie dar slapti. Laikinai, kol jiems ruošiamės. Tačiau visiškai atvirai prašome idėjų ir pasiūlymų, kritikos ir komentarų tolesniems darbams ir tinklaraščio tobulinimui.

Mano vaidmuo, kaip minėjau, yra organizacinis. Turintis tik vieną tikslą – pagyvinti Euroblogą ir suburti aplink jį aktyvesnę bendruomenę. Matyčiau joje ne tik dabartinius autorius bei skaitytojus, bet ir visus neabejingus ateičiai, bestudijuojančius visuomenės ir politikos dalykus, šiaip iniciatyvius ir šviesius žmones. Žinau, kad jų turime daug. Belieka juos pasiekti ir draugiškai prisistatyti.

Futureatlas.com (Flickr) nuotrauka

Apie mažumos valdžią ir daugumos mažumą

Artūras Paulauskas važinėja po Lietuvą rinkdamas parašus peticijoje dėl referendumo, kuriuo siekiama suteikti “tautai” teisę paleisti Parlamentą. Žodis įdėtas į kabutes paprasčiausiai dėl to, kad tereikės nuomonę išreikšti mažai daliai rinkėjų ir bus organizuojami nauji rinkimai. Sakysit, 300 tūkstančių yra nemažai. Kad skaičiai nesusuktų galvos (atlikau šiek tiek matematinių veiksmų), parašysiu populiariai: pagal naująją tvarką tereikėtų teigiamai pasisakyti Socialdemokratų, Tvarkos ir teisingumo bei “Fronto” partijų palaikytojams ir sudarytajai daugumai tektų baigti pradėtus darbus(naudoti 2008 m. rinkimų rezultatai). Kitaip tariant, užtenka, kad vos kelios partijos, negavusios daugumos, suorganizuotų referendumą ir turėtų šansą bandyti antrą kartą. Ir nesvarbu, kad už daugumą balsavo kad ir du milijonai gyventojų – mažiau nei šeštadalis tokios sumos gali nuspręsti už juos. plačiau >

CARPE DIEM su meile sau ir kitiems

Carpe Diem - lotynų sentencija sakanti "panaudok dieną prasmingai". Paveislėlis iš www.wikipedia.org

Mintys kaip dulkės. Ieškai – nerandi. Apsiniaukusią dieną tik gerai susikaupęs ir turėdamas pedantiškumo polinkių gali pastebėti vieną kitą. O žiū – pavasarinei saulei pažadinus jos tokiomis kolonomis nuo komodų, nuo lentynų, tokiais spiečiais nuo veidrodžių kyla. Jaučiuosi kaip beginklė su viena pašluoste prieš armiją. Pastebėjau, kad mintys vadovaujasi ta pačia veikimo logika. Ieškai – nerandi. O po emocijų griūties – nespėji rikiuoti. Pastebėjau, kad tokią emocijų liūtį sukelia didesnis žmonių susibūrimas. Paskutiniame tokiame dalyvavau praeitą penktadienį – nacionaliniame kolegijų verslumo konkurso finale.

Mintis apie jį nusprendžiau padėlioti ir ant popieriaus. Pamaniau, vertos pasidalinti, nors gal  “po laiko”, bet tai turbūt ir yra didžioji ironija, kad reikalingos mintys ateina kaip tik po to, kai jų labai reikėjo.

Tiesa, ši rašliava skirta tiems, kurie tikiu, kad kitais metais turės drąsos kurti verslo idėjas, turės drąsos jas įgyvendinti. Ir gal rašau tik saujelei. Mat dauguma mano pažįstamų jaučiu, jog stebi tekstą ir mano, jog  turi pakankamai patirties, kad nereiktų rašyti verslo planų. O kartais tai rodo, jog jie turi ir mažiau tikėjimo savo svajonėmis. Pastarieji, galite spuspelti paskesnę nuorodą, nuvesiančią į kitą raidžių rinkinį (įrašą).

Taigi, konkurso (reikšmingu pavadinimu PROFAS) finalo metu kaip priimta buvo išrinkti nugalėtojai. Verslo patirties turinčių asmenų grupė (tarp kurių Aurelijus Katkevičius, Artūras Račas, Laimutė Velionaitė, Emilis Ruželė, Jonas Ragauskas), pripažino, kad geriausiai pristatyta idėja – deguonies kokteilių baras. Jos sėkmės paslaptis – išskirtinumas. Ir neskubėkite – ne produkto – kuris iš prigimties atitinka vartotojų elgsenos tendencijas arba paprasčiau – skatina sveiką gyvenimo būdą. Merginos stovėdamos prieš 120 galvų ir dvigubai akių auditoriją tikino, kad deguonies prisotintas skystis spartina smegenų veiklą, stiprina imunitetą. Nuo savęs pridurčiau, kad būtina sąlyga pozityviam poveikiui – tikėti jo galia. Taigi, pagrindinis komandos pranašumas – merginų tikėjimo virsmas idėja, idėjos virsmas rezultatu.

Merginos pristatė idėją, kuri jau veikia. Baras įkurtas prekybos centre „Gedimino 9“ sulaukia virš 800 lankytojų per mėnesį. Tai daug. Vertinant, baro lokaciją – traukiančių akį parduotuvių tame centre yra tik viena. Etiškumo vedama neminėsiu jos pavadinimo. Nueikite – įvertinkite.

Merginų gražaus pavyzdžio vedina turiu jums palinkėjimą. Jei jau atradote, ką mėgstate daryti – šukuosenas papūgoms, ieškote pasimetusių pudelių, restauruojate senovines monetas ar užsiimate su meile kitais „dienos karpymo“ (pagal Lotynų sentenciją „Carpe diem) būdais, sustokite. Ar esate kada klausę savęs- ar galiu surasti pudelį ne tik senmergei mokytojai, bet ir kitame mikrorajone gyvenančiam draugui, ar galiu šukuoseną sukurti ne tik mažosios sesės pagūgai bet ir kitoms čiauškalėms? Tokie klausimai, o greičiau atsakymai ir veiksmai, bičiuliai, atves jus prie didžiausio malonumo – kurti, daryti tai, ką mylite, ne tik savo malonumui, bet kitų džiaugsmui. Jausmas neįkainuojamas ir vertas pastangų.

Šis malonumo suteikimas kitiems visuomenėse, kuriose viskas, kas materialu matuojama pinigine išraiška, vadinamas verslu. Ir, jei, tai yra tai, ką jaučiate, galvojate – nustokite, nelaukite. Žmones netampa kirpėjais, jei nekerpa, kaip ir netampa šokėjais jei nešoka. Nelaukite įkvėpimo, kuris gali ir neateiti. Tad visiems jaučiantiems, kad norite pradėti: “DARYKITE”. Pradėti verta nuo idėjų, kurios mielos sau pačiam – kurios gimsta iš jūsų mėgstamo užsiėmimo, darykite, kurkite.

Vilnius – prie jūros. Bus?

Kopenhagoje įvyko klimato kaitos konferencija COP15. Jungtinių Tautų narės susirinko ir apsvarstė, kaip reiktų gyventi po 2012, kad kuo mažiau kenktume savo aplinkai. Priimta daug įsipareigojimų ir nutarimų. Štai Lietuva, kartu su visa ES, nusprendė savo išmetamų dujų kiekį sumažinti bent 20%.

Globalūs veiksmai ir susitarimai, žinoma, yra puiku, bet kaip sako think global, act local. štai keli įdomūs dalykai, įvykę pačioje Kopenhagoje, konferencijos metu:

plačiau >

Dėl Ignalinos AE uždarymo ir nuostolių kalta pati Lietuva

Kaip žinia 2010 m. Lietuva pasitinka be Ignalinos atominės elektrinės. Gruodžio 31 ą dieną ji oficialiai uždaroma ir nebeteikia energijos. Lietuvoje vyrauja bendra neigiama nuotaika dėl elektrinės uždarymo, nes tai atneš Lietuviai tiesioginių nuostolių vidaus ekonomikoje, bei užsienio politikoje.

Naujausiame interviu rašoma, kad buvęs Lietuvos Respublikos prezidentas Algirdas Brazauskas teigia jog Europos Sąjungos (ES) reikalavimas 2009 metų pabaigoje uždaryti Ignalinos atominę elektrinę buvo, jo žodžiais, absoliučiai kategoriškas.

“Klausimas buvo labai konkretus – ar būtų klaida, jeigu mes pasiliktume su elektrine ir nebūtume ES nariais”, – sakė A.Brazauskas.

plačiau >